Kiekvienas pasakojimas remiasi tam tikra idėja arba konfliktu, kuris išreiškiamas kalba, o jei kalbėsime filmo terminais – filmo forma ir kitomis kino raiškos priemonėmis. Kur yra lūžio taškas? Kodėl pasirinktas būtent toks kameros rakursas? Pasakojimas perteikiamas dialogu arba personažų sąveika; tuo tarpu tema formuojama kuriant sąryšį tarp pasakojimo vaizdo ir jį lydinčios nuotaikos, aplinkos ir garsinio kraštovaizdžio.
Šiame žingsnyje nagrinėsite ne tik filmo tematiką, bet ir tai, kaip ji atskleidžiama ir vystoma pačiame filme. Filme „Ties septyniolika“ rodoma mokykline uniforma vilkinti 17-metė paauglė, ką tik grįžusi namo iš mokyklos.
Pažiūrėkite trumpametražį filmą. Vaizdo leistuvas pristabdys vaizdą svarbiausioje vietoje. Perskaitykite to kadro analizę ir žiūrėkite filmą toliau. Kitas svarbias vietas taip pat galite pasiekti tiesiog jas spustelėję.
Daugiabutyje, kuriame gyvena filmo veikėja, vyrauja kurtinanti tyla. Filmo aplinkoje (be žmonių) ji atrodo labai vieniša ir atsiskyrusi. Atskirties jausmas nesumažėja atvažiuojant grėsmingai ūžiančiam liftui.
Kaip ir pati filmo veikėja, jaučiame, kad lifto kabinoje yra kažkas grėsmingo. Stebime, kaip ji, nepaisydama grėsmės, pasirenka veidrodinę lifto erdvę vietoje gausybės laiptų, vedančių į 17-tą aukštą. Lifte ją kažkas stebi.
Klaustrofobinis filmo erdvės poveikis neatsitiktinis. Izoliacija – esminė filmo „Ties septyniolika“ tema, lemianti filmo pasakojimą nuo pat jo pradžios iki galo. Taip režisierius nori parodyti visuomenės užribyje atsidūrusią merginą.
Gimti mergaite Pietų Korėjoje reiškia būti „atidėtai į šalį“, patekti į patį hierarchijos dugną. Moterims išsikovoti pripažinimą šioje visuomenėje yra kur kas sunkiau nei vyrams, todėl kyla noras užkirsti kelią tokioms slegiančioms socialinėms normoms.
Žvelgdami iš tematinės perspektyvos, filmo pasakojimą galime vertinti kaip psichologinę merginos kelionę per priespaudos sistemą.
Galime teigti, kad tai metaforiška kelionė iš pirmojo aukšto į 17-ąjį, atspindinti tradicinę švietimo sistemos raidą.
Būtent todėl pagrindinė veikėja yra mokinė, maištaujanti prieš moterų priespaudą, kurią, be daugybės kitų dalykų, simbolizuoja mokyklos uniforma ir stipriai surišti plaukai.
Labai stambiu planu rodomos merginos akys byloja apie pagrindinės veikėjos sąmonę. Kai ji skubėdama išeina iš lifto ir kažkas jai iš plaukų išplėšia gumytę, tarsi pajuntame jos troškimą išsivaduoti.
Ji atsisuka (dabar jau palaidais plaukais), tačiau susiduria su balsų choru, kuris puikiai žino, kas ji tokia: „Ji – mergina iš septyniolikto aukšto“. Kitaip tariant, konfliktas tarp skirtingų jėgų tikriausiai vyksta merginos viduje.
Ar merginai pavyks išsivaduoti, ar ne – diskutuotinas klausimas, nes panašu, jog socialinė kontrolė ją stipriai slegia. Visgi gali būti, kad visuomenės spaudimas anksčiau ar vėliau išlaisvins jau nepažabojamas galias.
Ištarti žodžiai – „Nustok elgtis taip, lyg mūsų negirdėtum“ – nebūtinai yra tik jos sąžinės balsas. Tai gali būti balsai, trokštantys išsivaduoti ir išsilaisvinti – visų moterų balsai.
Galiausiai septyniolikmetė pasiekia pastato (ar visuomenės) 17-ąjį aukštą. Kitaip tariant, ji atsiduria ties riba to, ką ji gali daryti, ir to, kas jai leidžiama kaip Pietų Korėjos moteriai. Septyniolikos metų amžiaus riba.
Užduotis: pagalvokite, ar žinote kokį nors analizei tinkamą filmą. Norint sėkmingai dirbti su filmo estetikos sistema, reikia įsigilinti į jo pasakojimą bei temą (-as). Todėl savo nuožiūra pasirinktų filmų analizę patariame pradėti nuo klausimų, kreipiančių mokinius filmo naratyvo link. Savo mintis užrašykite apačioje esančioje užrašinėje.
Norėdami pasižymėti atsakymus į klausimus ar savo įžvalgas, kylančias tyrinėjant šį gidą, galite naudotis užrašine.
Atidaryti užrašinę
Jei prieš rašydami pastabas norėtumėte įterpti skyriaus pavadinimą kaip nuorodą, pasinaudokite „žymos“ funkcija.
Užrašinės pastabas galite nusikopijuoti, parsisiųsti arba išsiųsti sau el. paštu, kad prireikus galėtumėte juos rasti.