Analizuojant filmus, svarbu suvokti filmo temų, stiliaus (estetikos) ir formos sąveiką. Visos kino raiškos priemonės paprastai būna iš anksto kruopščiai apgalvotos ir suplanuotos, daro didelį poveikį žiūrovo filmo patyrimui bei interpretacijai. Nuolat galvojama apie nuotaiką ir jausmus.
Kadravimas lemia žiūrovo tapatinimąsi su pagrindiniu veikėju bei empatiją jam. Kuo labiau kamera priartina vaizdą, tuo daugiau emocijų patiriama žiūrint filmą. Filmas „Ties septyniolika“, savo ruožtu, sukelia baimę ir kitas stiprias emocijas, regint pagrindinės veikėjos kančias.
Norėdami geriau suprasti tam tikras kinematografines priemones filme „Ties septyniolika“, spustelėkite miniatiūras.
Bendrais planais atskleidžiama veiksmo vieta, taip pat rodoma pagrindinė veikėja, įeinanti ir išeinanti iš lifto. Kitur ją matome rodomą tik stambiu arba vidutiniu planais, kurie tarsi dar labiau sustiprina jos išgyvenamą priespaudą.
Kai pagrindinė veikėja rodoma iš labai arti, garsovaizdyje pasigirsta šnabždesys, skatinantis mus atidžiau į ją pažvelgti: „Pažiūrėkite į ją“. Kitaip tariant, mes tarsi verčiami žiūrėti (lyg šnipinėtume) į jos išsigandusį veidą iš priekio, iš nugaros ir iš profilio.
Iš arti žvelgiame į veikėjos ausį ir skruostą, taip pat į petnešą laikančią jos ranką ir ryškią, akį traukiančią plaukų gumytę.
Labai svarbūs rekvizitai yra mokyklinė uniforma, raudonas kaspinėlis su baltais žirniukais ant kaklo ir plaukų gumytė (raudona spalva – seksualumas ir pavojus, balta – nekaltybė).
Kartu su klaustrofobiją keliančia lokacija (liftu) jie pabrėžia tam tikras temas, susijusias su itin kontroliuojama paaugle, turinčia paklusti griežtai Korėjos sistemai, kuri, beje, taip pat ženklinama raudona, balta, mėlyna ir juoda spalvomis (t. y. Korėjos vėliavos spalvos).
Stambiu planu rodomas plaukų gumytės vaizdas tarsi paruošia mus tai akimirkai, kai nematoma jėga lėtai nutraukia gumytę, taip išlaisvindama visą susikaupusią įtampą.
Iškart po to, kai veikėjos veidrodinis atspindys atsigręžia į ją, stambus planas pasiekia „kulminaciją“ – žiūrovas iš labai arti mato plačiai atmerktas, siaubo apimtas merginos akis.
Akys – klasikinis trilerių motyvas, pasitelkiamas baimei ir kitoms emocijoms perteikti, taip pat padedantis sukoncentruoti dėmesį į vidinį veikėjo pasaulį.
