Jei filmo sąvoka yra įvairialypė ir daugiaprasmė, tikėtina, kad kino edukacijos sąvoka – taip pat. Žemiau pateikiami trys iš daugelio galimų filmo ir kino edukacijos apibrėžimų; kiekvienas jų savaip atskleidžiamas politikos srityje, mokymo programose ir edukacijoje.

Daugiausia ginčų ir nesusipratimų kyla dėl kino edukacijos ir kino raštingumo bei medijų edukacijos ir medijų raštingumo sričių painiojimo. Būdamos įvairialypės, medijos apima radijo, televizijos, spaudos, kino ir vaizdo įrašų sritis, o šiandien – – ir visas skaitmenines jų versijas.

Viena iš komunikacijos priemonių, kuri nebuvo paminėta medijų sąraše, tai – knyga. Vertėtų priminti, kad „medijų“ terminas vartojamas kalbant apie šiuolaikinę kultūrą, kuri mūsų visuomenėje ir edukacijos srityje vis dar kelia įtarimų/abejonių; tuo tarpu knyga, spausdintas žodis jau nuo seno dominuoja kultūros sferoje.

Kinas tik iš dalies priskiriamas medijų edukacijos laukui, dažniausiai turint minty jo trumpas skaitmenines formas. Tačiau svarbu nepamiršti, kad kinas taip pat yra meno forma ir išraiškos priemonė, su jam vienam būdinga kalba, sistema ir taisyklėmis, kurios vystomos jau daugiau nei 125 metus. Tad nesuklysime pasakydami, kad kinas „užsitarnavo“ teisę į atskirą ir tik jam vienam skirtą vietą edukacijoje.